išsprogenti

išsprogénti žr. išsproginti.

◊ akìs (akès) išsprogẽnęs

1. DūnŽ, Vkš įdėmiai (žiūri, spokso); intensyviai (ką daro): Mieguostas: veiza akès išsprogẽnęs i nieko nemato Rdn. Spokso akès išsprogẽnusi Krš. Leku leku akès išsprogẽnusi (labai stengiuosi, rūpinuosi) – ar aš čia geresnė vaikams! Krš.

2. piktai (žiūri): Žiūra akès išsprogẽnusi, rods, svies muni kaip putbalą (futbolą) Rdn.

akìs išsprogénti

1. labai nustebti: O boba, tiek piningų pamačius, i akìs išsprogẽno, i prižadėjo niekam nesakyt Škn.

2. supykti: Žodį ne taip pasakei, tuoj akis išsprogena KlK8,67(Škn). Nespėjau burnos praverti, tuoj akìs išsprogẽno i praplyšo (ėmė rėkti) Škn.

3. ginčytis: Išsprogẽno akès, neprisipažįsta DūnŽ.

\ sprogenti; išsprogenti; susprogenti